2012 m. lapkričio 14 d.

Ji nežino savo vertės...

Viešpats kurdamas moterį, jau šeštą diena dirbo viršvalandžius.
 Pasirodęs Angelas paklausė:
 - Kodėl tiek daug laiko praleidi prie jos?
 Viešpats atsakydamas tarė:
 - Ar matei instrukciją? Ji turi nebijoti drėgmės, bet būti ne plastmasinė; ją turi sudaryti 200 judančių dalių, visos keičiamos; ji turi būti varoma vien juoda kava ir maisto likučiais; jos keliai turi būti tokio dydžio, kad ant jų vienu metu tilptų du vaikai, bet jai atsistojus atrodytų grakštūs; jos bučinys turi išgydyti viską, pradedant įdrėkstu keliu ir baigiant sudaužyta širdimi; ji turi turėti šešias poras rankų.
 Angelą pribloškė šiai būtybei keliami reikalavimai.
 - Šešios poros rankų! Na, jau ne! – sušuko Angelas.
 Viešpats atsakė: - O, ne rankose bėda. O trijose porose akių, kurios privalomos kiekvienai motinai!
 Ir visa tai tipiniame modelyje? – paklausė Angelas, turėdamas omenyje tris poras akių.
 Viešpats linktelėjo: - Taip, viena pora akių, kad motina matytų kiaurai uždarytas duris, kai ji klausia savo vaikų, ką jie veikia, nors ji tai jau ir žino. Kita pora akių pakaušyje, kad matytų tai, ką jai reikia žinoti, nors kiti to net neįtaria. Ir trečia pora – štai čia, priekyje. Jos tam, kad ji pažvelgtų į neklaužadą vaiką ir be žodžių jam pasakytų, kad supranta jį ir myli.
 Angelas bandė sustabdyti Viešpatį: - Bet juk tai per daug darbo vienai dienai, pabaik rytoj.
 - Bet aš negaliu, - paprieštaravo Viešpats, – Aš jau beveik baigiu šį kūrinį, kuris toks artimas mano širdžiai. Ji jau pati save išsigydo, kai suserga ir gali pamaitinti šeimą iš svaro maltos jautienos bei gali priversti devynmetį palysti po dušu..
 Angelas priėjo ir palietė moterį: Bet ji tokia švelni, Viešpatie..
 Taip, ji švelni, – sutiko Kūrėjas. – Bet aš ją sukūriau ir tvirtą. Neįsivaizduoji, ką ji gali iškęsti ir kiek nuveikti.
 - Ar ji moka mąstyti? – paklausė Angelas.
 Viešpats patikino:
 - Ji ne tik moka mąstyti, ji gali argumentuoti ir pagrįsti.
 Tada Angelas kažką pastebėjo, ištiesė ranką ir palietė moters skruostą.
 - Oi, atrodo, kad šis modelis praleidžia vandenį. Sakiau tau, kad bandai per daug visko į ją sukišti.
 - Tai ne protėkis, - paprieštaravo Kūrėjas.- Tai ašara!
 - Kam ta ašara? – nustebo Angelas.
 Dievas paaiškino: - Per ašaras ji gali išreikšti savo džiaugsmą, sielvartą, skausmą, nusivylimą, vienatvę, širdgėlą ir pasididžiavimą.
 Angelas buvo sužavėtas: Viešpatie, tu – Genijus! Tu viską apgalvojai, nes moterys tikrai nepaprastos!
 - O, taip, - pasakė Dievas. – Ji turi tokių jėgų, kurios gali nustebinti vyrą. Ji gali juoktis, kai nori verkti. Ji gali šypsotis, kai jai baisu. Ji padės kitam, kai jai pačiai reikės pagalbos. Ji vien savo žvilgsniu galės padaryti tai, kas ne vyro jėgoms...
 Angelui pritrūko žodžių – jis tik stovėjo pakerėtas. Tada Dievas atsiduso:
 - Tačiau ji turi trūkumą, kuris, jeigu jinai pati jo neištaisys, gali sugriauti jai gyvenimą...
 - Kokį?
 - Ji nežino savo vertės...

2012 m. spalio 10 d.

Arzviller & CO

Arzviller, Metz, Strasbourg, Barr and etc ....















































2012 m. rugsėjo 23 d.

SANTYKIAI: kaip gauti tiek pat, kiek duodi?

Gyvename krikščioniškoje valstybėje, tad nuo vaikystės girdime „su aplinkiniais elkis taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi“. Tačiau šis posakis turi savų ydų.

Taip, elkis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad su tavim būtų elgiamasi, kaip teigia auksinė taisyklė… tačiau stenkitės ne už mažiau, nei gaunate atgal. Ne už mažiau.

Vien todėl, kad jūs maloni, palaikanti, mylinti, rūpestinga ir nuostabi draugė, tai dar nereiškia, kad visi su jumis taip pat elgsis. Kai kurie žmonės tiesiog ima, nieko neduodami atgal. Ir jei jūs ir toliau būsite ta nepakartojama draugė, galiausiai jausitės įsižeidusi, kad jus priima kaip savaime suprantamą dalyką, ir išnaudota. Tai nėra gerai. 
Nekalbu apie tai, kad reikia duoti tik tada, kai gaunate kažką mainais. Duoti, palaikyti ir mylėti vien iš kilnumo yra nuostabu. Duokite laisvai. Duokite viską. TAČIAU nebeduokite tam, kuris paprasčiausiai ima, ima, ima ir tikisi gauti dar daugiau. Atsisakykite santykių, kuriuose nėra grįžtamosios naudos jums.
Nesvarbu, ar dalinate savo laiką ir talentą, ar duodate meilę ir palaikymą draugui, visa tai yra energija. Kartais tolygūs mainai yra paprasčiausias draugo „ačiū“, dėkingumas ir pripažinimas už palaikymą, kurį jam suteikėte. Kartais užtenka ir tokio paties besąlyginio palaikymo ir dėmesingo išklausymo iš jūsų mylimojo, kurį suteikėte ir jam. Kartais užtenka, kai draugas atsimoka laiku ir talentu, kuriuo ir jūs dalijotės analogiškoje situacijoje.

Nepaisant to, tam, kad visi jaustųsi įvertinti, jaustų, kad jais yra rūpinamasi ir jaustųsi laimingi, jų poreikiai taip pat turi būti vienodai tenkinami. Taigi, kaip gauti tiek, kiek duodate:
1) PIRMIAUSIA galvokite apie save.
Negalite duoti energijos, jei jos neturite, o jei pirmiausia negalvojate apie save, tada niekada neturėsite kuo dalytis. Visada PIRMIAUSIA pasirūpinkite savimi, niekada nesitikėkite, kad kas nors padarys tai, jei pati nenusistatysite to standarto sau.
Jūs nusipelnote pertraukos, masažo, pasakyti „ne“ kažkam, ko jūs nenorite daryti ir nakties nieko neveikimo priešais televizorių. Jei nereikalausite tokio pagarbos ir dėmesio sau lygio, o visą laiką nuolat duosite, duosite ir duosite, pastebėsite, kad perdegėte ir niekas jūsų nepalaikė.
Jūs nustatote lūkesčius, kuriuos kiti turi. Tad nustatykite abipusės pagarbos, pagarbos laikui ir dėmesio gavimo lūkesčius.
2) Nebeduokite TIEK DAUG.
Man patinka duoti ir palaikyti kitus. PATINKA. Yra didelė tikimybė, kad jums taip pat, ir tai yra NUOSTABU. Jei visi turėtume sugebėjimų duoti, pasaulis būtų geresnė vieta.
Deja, mes, davėjai, esame linkę persistengti. Mes duodame ir duodame, kol nebelieka nieko. Kol pastebime, jog esame visiškai sužlugdyti ir sutriuškinti… ir aplinkui nėra nieko, kas bent surinktų mūsų gabalėlius.
Ne jūsų darbas yra padėti, palaikyti ar gelbėti bet kokį kitą suaugusį asmenį.
Jūs neturite sakyti TAIP į visus prašymus. Jūs neturite padėti savo draugui dėl kiekvieno menkniekio, į kuriuos jie nuolat įsipainioja. Jūs neturite dirbti nemokamai, vien todėl, kad esate šeima.
Tai yra jūsų gyvenimas ir jūsų energijos atsargos, tad rinkitės protingai, ką palaikysite ir kiek duosite. Nėra nieko blogo pasakyti „ne“. Ne šiandien. Ne visada. Gana yra gana. Duokite tiek, kiek galite, to pakaks. Kartais geriausias dalykas tam, kas ima, būna tada, kai juos nustoja remti ar palaikyti, leiskite jiems patiems viską išsiaiškinti… ir jei neteksite tų „santykių“, nes nebenorite daugiau duoti ir duoti be jokios pabaigos, vadinasi, tai nebuvo tokie santykiai, kurie būtų jūsų verti.
3) Nebeeikvokite laiko nepalaikantiems santykiams.
Stebėkite perspėjančius ženklus… ar jūs įdėmiai klausotės ir skiriate jiems visą dėmesį visada, kai jiems kažkas nutinka, tačiau jie, rodos, negali padaryti to paties jums? Ar jūs bandote prašyti palaikymo ar išlieti savo nusivylimą, o jie iš karto bando pakreipti pokalbį savo problemų link?
Ar jie tikisi, kad jūs mesite viską ir atlėksite pas juos, tačiau yra „pernelyg užsiėmę“ ar susitelkę į save, kad atkeliautų pas jus?
Jei žmogus negali atsimokėti energija, kurią suteikiate jam, šie santykiai taps nuodingi ir GREITAI išseks. Neeikvokite savo laiko.
Jūs nusipelnote žymiai geresnių santykių, ir aš pažadu jums, kad yra žmonių, kurie yra daugiau nei pasiruošę ir norintys tai parodyti jums. Palikite erdvės, kad jie galėtų ateiti į jūsų gyvenimą, atsisakydama tų „draugų“, kurie nepalaiko jūsų.
Imkitės veiksmų dabar.
Nuoširdžiai pagalvokite apie visus savo ryšius… kur jūs duodate per daug? Kas jus palaiko mainais ir kas nepalaiko? Kurie žmonės jus pakylėja, o kurie geria jūsų energiją? Kai tai suvoksite, pasirinkite vienus santykius, kuriuos toliau ugdysite (tuos, kurie JUS pakylėja mainais) ir vienus santykius, kurių reikia atsisakyti (tuos, kurie jus sekina).

Nuoroda: http://www.5braskes.lt/teodora/santykiai-kaip-gauti-tiek-pat-kiek-duodi.d?id=59568777